[ ankstesnis ] [ Turinys ] [ 1 ] [ 2 ] [ 3 ] [ 4 ] [ A ] [ tolesnis ]
Debian'as buvo pradėtas 1993 m. rugpjūtyje. Jį kurti pradėjo Prudue
universiteto studentas Ianas Murdockas. Vienerius metus -- nuo 1994 m.
lapkričio iki 1995 m. lapkričio, Debian'ą rėmė GNU projektas The Free Software Foundation
-
organizacija, įkurta Richardo Stallmano, ir susijusi su bendrąja viešąja
licencija (GPL)(General Public License).
Laikotarpyje nuo 1993 m. rugpjūčio iki gruodžio buvo išleistos laidos nuo Debian 0.01 iki Debian 0.90. Ianas Murdockas rašė:
„Debian 0.91 laida buvo išleista 1994 m. sausio mėnesyje. Ji turėjo primityvią paketų sistemą, kuri leido naudotojams manipuliuoti paketais, bet ne daugiau (žinoma, neturėjo paketų priklausomybių ir panašių dalykų). Tuo metu prie Debian'o dirbo keli tuzinai žmonių, tačiau šią laidą į vieną visumą daugiausiai sudėjau aš pats. 0.91 laida buvo paskutinioji, atlikta tokiu būdu.
1994 metai pagrinde buvo išnaudoti Debian'o projekto perorganizavimui taip, kad
kiti galėtų efektyviau padėti projektui, bei programos dpkg
kūrimui (už tai didžia dalimi buvo atsakingas Ianas Jacksonas). Kiek aš
pamenu, 1994 metais mes neišleidome viešų laidų, tačiau tam, kad nukreiptumėme
procesą teisinga linkme, išleidome keletą vidinių laidų.
Debian 0.93 5-tos laidos išleidimas įvyko 1995 m. kovo men., ir tai buvo pirma
„moderni“ Debian'o laida: dalyvavo daug daugiau kūrėjų (tačiau nepamenu
tiksliai, kiek), kiekvienas prižiūrėjo savo paketus, ir dpkg
buvo
naudojamas visų šių paketų įdiegimui ir tvarkymui, po to, kai bazinė sistema
būdavo įdiegta.
Debian 0.93 6-tos laidos išleidimas įvyko 1995 m. lapkrityje, ir tai buvo
paskutinioji a.out laida. 0.93R6 paketus prižiūrėjo apie šešiasdešimt kūrėjų
(developers). Jei teisingai pamenu, šioje laidoje pirmą kartą pasirodė
programa dselect
.“
Ianas Murdockas taip pat pažymėjo, kad Debian 0.93R6 „... visuomet buvo mano mėgiamiausia Debian'o laida“, nors jis spėja, kad tai galbūt dėl jo galimybės turėti asmeninę įtaka, kadangi 1996 m. kovo mėn. jis nustojo aktyviai dirbti projekte. Tuo metu buvo ruošiamasi Debian 1.0 laidos išleidimui, kuri iš tikrųjų buvo išleista kaip Debian 1.1 laida, tam kad būtų išvengta nesusipratimų po to, kai CDROM gamintojas klaidingai pažymėjo dar neišleistą versiją kaip Debian 1.0. Šis incidentas įvedė „oficialių“ CDROM'ų sąvoką, kaip projekto būdą padėti prekiautojams išvengti šios rūšies klaidų.
1995 m. rugpjūtyje (tarp Debian 0.93R5 ir Debian 0.93R6 laidų), Hartmut Koptein pradėjo pirmąjį Debiana'o pritaikymą (port) Motorola m68k šeimai. Jis pranešė, kad „Daug, daug paketų buvo i386-orientuotų (little endian, -m486, -O6 ir viskas libc4 bibliotekai), ir tai buvo sunkus laikas ruošiant paradinę paketų bazę mano kompiuteryje (Atari Medusa 68040, 32 MHz). Po trijų mėnesių (1995 m. lapkrityje) aš įkėliau į archyvą 200 paketų iš 250 galimų, ir visi jie libc5 bibliotekai!“. Veliau jis, kartu su Vincent Renardias ir Martin Schulze pradėjo kitą pritaikymą, skirtą PowerPC šeimai.
Nuo to laiko, Debian'o projektas augo apimdamas keletą pritaikymų (ports)
kitoms
architektūroms, pritaikymą naujam (ne-Linux) branduoliui - GNU Hurd
mikrobranduoliui, ir bent vieną variantą BSD branduoliui.
To laikotarpio projekto narys Bill Mitchell, atsimena apie Linux branduolį
„... mes pradėjome dirbti tarp 0.99r8 ir 0.99r15 laidų. Ilgą laiką aš galėjau sukompiliuoti branduolį greičiau nei per 30 minučių ant 20 Mhz 386 procesoriaus mašinos, ir taip pat galėjau įdiegti Debian'ą per tokį patį laiko tarpą į 10Mb disko vietos.“
„... Aš prisimenu pradinę kūrėjų grupę, įskaitant Ianą Murdocką, mane patį, kitą Ianą, kurio pavardės neatmenu, Daną Quinlaną, ir dar keletą kitų žmonių, kurių vardų neatsimenu. Mattas Welshas buvo arba pradinės grupės narys, arba prisijungė prie jos gana anksti (jis palikęs projektą nuo to laiko). Kažkas suderino pašto konferenciją (mailing list) ir mes pradėjome veikti.
Kiek aš pamenu, mes nepradėjome nuo kažkokio plano, ir nepradėjome labai organizuotai sudarinėti bendro plano. Pačioje pradžioje, kiek pamenu, mes pradėjome rinkti gana atsitiktinį išeities tekstų paketų rinkinį. Po kurio laiko, mes sutelkėme dėmesį į dalykus, kurie kartu turėtų įeiti į distributyvo pagrindą: branduolį, apvalkalą (shell), update, getty, įvairias kitas programas ir failus, reikiamus sistemos paleidimui, ir į svarbiausių pagalbinių programų (utilities) rinkinį.“
Ankstyvojoje projekto stadijoje jo nariai nusprendė platinti tik išeities
tekstų paketus. Kiekvienas paketas turėtų būti sudarytas iš pagrindinių
autorių (upstream) išeities teksto ir debianizuoto patch failo, o naudotojas
turėtų išarchyvuoti išeities tekstus, pritaikyti patch failus ir pats
susikompiliuoti binarinius failus. Tačiau greitai jie suprato, kad tam tikra
binarinių failų platinimo schema turėtų būti reikalinga. Ankstyviausias paketų
įrankis, parašytas Iano Murdocko, ir pavadintas dpkg
, sukūręs
Debian'ui specifinį binarinių paketų formatą, ir šis įrankis galėjo būti
naudojamas paketų išpakavimui ir jo failų įdiegimui.
Netrukus Ianas Jacksonas perėmė paketų įrankio kūrimą, pervadino jį
dpkg-deb
vardu, o jo naudojimo palengvinimui parašė front-end
programą pavadindamas ją dpkg
. Šis įrankis suteikė tokias
šiandieninio Debian'o sistemos savybes, kaip priklausomybės
(Dependencies) ir konfliktai (Conflicts). Šių įrankių sukurti
paketai turėjo antraštę (header), kurioje buvo nurodyta paketą sukūrusio
įrankio versija bei poslinkis iki tar programa sukurto archyvo, atskirto nuo
antraštės tam tikra valdymo informacija.
Tuo metu tarp projekto narių užsimezgė diskusija -- kai kurie manė, kad
specialaus Debian'o formato, sukurto su dpkg-deb
, turėtų būti
atsisakyta, ir reikėtų naudoti formatą sukuriamą programos ar
pagalba. Po keleto peržiūrėtų failų formatų ir peržiūrėtų atitinkamų paketų
tvarkymo įrankių, buvo pasirinktas ar
formatas. Šio pakeitimo
esminė vertybė ta, kad Debian'o paketą galima išpakuoti bet kurioje Unix tipo
sistemoje, nenaudojant nepatikimų programų. Kitais žodžiais tariant, tik
standartiniai įrankiai, egzistuojantys bet kurioje Unix sistemoje, tokie kaip
'ar' ir 'tar', yra reikalingi Debian'o paketo išpakavimui ir jo turinio
analizei.
Kuomet Ianas Murdockas paliko Debian'ą, jis paskyrė Bruce Perens sekančiu projekto vadovu. Pirmiausia Bruce susidomėjo Debian'u, kuomet jis bandė sukurti Linux distributyvo CD, vadinamą "Linux for Hams", kuris turėtų visą Linux programinę įranga naudingą radijo mėgėjų sporto operatoriams. Supratęs, kad šiam sumanymui įgyvendinti teks įdėti daug darbo tobulinant Debian'o bazinę sistemos dalį, Bruce atidėjo savo sumanymą ir aktyviai ėmėsi dirbti prie bazinės sistemos dalies ir atitinkamų įdiegimo įrankių, įskaitant ir pirmąjį Debian'o įdiegimo scenarijų (scripts) rinkinį (kartu su Ianu Murdocku), galų gale tapusiu tuo, ką mes šiandien vadiname Debian'o atstatymo diskeliu (Debian Rescue Floppy), kuris keletui Debian'o laidų buvo esminiu įdiegimo įrankių rinkinio komponentu.
Ianas Murdockas pareiškė:
„Bruce pasirinkimas mano įpėdiniu buvo natūralus, kadangi jis beveik metus laiko prižiūrėjo sistemos bazinę dalį, ir užpildydavo visas spragas tuo metu, kai aš galėjau skirti Debian'ui vis mažiau laiko.“
Jis inicijavo keletą projektui svarbių aspektų, įskaitant Debian'o laisvos programinės įrangos principų (Debian Free Software Guidelines) ir Debian'o visuomeninio kontrakto (Debian Social Contract) sukūrimo koordinavimą, bei inicijavo Atviros aparatinės įrangos projektą (Open Hardware Project). Jo vadovavimo projektui metu Debian'as įgijo vietą rinkoje ir rimtos, techniškai-pažangių Linux naudotojų platformos reputaciją.
Bruce Perens taip pat organizacijos Software in the Public Interest, Inc.
sukūrimo pradininkas. Pradžioje buvo numatyta, kad ši organizacija teisiškai
galės priimti dotacijas skirtas Debian'ui, bet jos tikslai greitai išsiplėtė
iki rėmimo laisvos programinės įrangos kūrimo projektų, neturinčių ryšio su
Debian'o projektu.
Šiuo laikotarpiu buvo išleistos tokios Debian'o versijos:
1.1 Buzz išleista 1996 m. birželyje (474 paketai, 2.0 branduolys,
pilnai ELF, dpkg
).
1.2 Rex išleista 1996 m. gruodyje (848 paketai, 120 kūrėjų).
1.3 Bo išleista 1997 m. liepos mėnesyje (974 paketai, 200 kūrėjų).
Po 1.3 laidos buvo išleistos kelios tarpinės laidos, iš kurių paskutinioji buvo 1.3.1R6.
1998 m. sausyje Debian'o lyderio poste Bruce Perens pakeitė Ianas Jacksonas, kuris vadovavo projektui 2.0 laidos ruošimo laikotarpiu.
Ianas Jacksonas tapo Debian'o projekto vadovu 1998 m. pradžioje, ir greitai po to buvo įtrauktas į organizacijos Software in the Public Interest komitetą, viceprezidento pareigose. Atleidus iždininką (Tim Sailer), prezidentą (Bruce Perens) ir sekretorių (Ian Murdock), jis tapo komiteto prezidentu, ir kartu buvo pasirinkti trys nauji nariai: Martin Schulze (viceprezidentas), Dale Scheetz (sekretorius) ir Nils Lohner (iždininkas).
Debian 2.0 (Hamm) laida išleista 1998 m. liepos mėnesyje. Intel i386 ir Motorola 68000 serijos architektūroms. Ši laida pažymėta perėjimu prie naujos C bibliotekų sistemos versijos (glibc2 arba istoriniais sumetimais - libc6). Laidos išleidimo metu projekte buvo virš 1500 paketų, prižiūrimų daugiau nei 400 Debian'o kūrėjų.
Wichertas Akkermanas pakeitė Ianą Jacksoną Debian'o projekto lyderio poste 1999
m. sausyje. Debian
2.1
laida buvo išleista
1999 m.
kovo mėn. 9 d., pavėlavusi savaitę po to, kai paskutinę minutę iškilo kelios
problemos.
Debian 2.1 (Slink) pasižymėjo oficialiu dviejų naujų architektūrų
palaikymu: Alpha
ir Sparc
.
X-Windows paketai šioje laidoje buvo žymiai perorganizuoti palyginus su
ankstesniąja laida, taip pat 2.1 laida turėjo apt
, sekančios
kartos Debian'o paketų tvarkymo sąsają. Be to, ši Debian'o laida buvo pirmoji,
kurios „Oficialiam Debian'o CD rinkiniui“ reikėjo 2-jų CD-ROM'ų; distributyvas
talpino apie 2250 paketų.
1999 m. balandyje, kuomet Corel pranešė apie savo ketinimus išleisti Linux
distributyvą paremtą Debian'u ir naudojantį KDE grupės sukurtą grafinę aplinką,
Corel Corporation
ir K Desktop Project
suformavo aljansą su
Debian'u. Per sekančius pavasario ir vasaros mėnesius pasirodė naujas,
paremtas Debian'u, distributyvas Storm Linux, ir Debian'o projektas pasirinko
naują logo
, kuris
naudojamas pažymėti abiem, ir oficialiai Debian'o sankcionuotai medžiagai,
tokiai kaip CD-ROM ar oficialus projekto tinklapis, ir neoficialus logo,
naudojamas Debian'ą mininčiai arba iš jo kilusiai medžiagai pažymėti.
Taip pat tuo metu pradėtas naujas, unikalus Debian'o pritaikymas (port)
Hurd
. Tai yra
pirmas pritaikymas ne Linux branduoliui, vietoje jo naudojant GNU Hurd
, GNU Mach
mikrobranduolio versiją.
Debian 2.2 (Potato) laida išleista 2000 m. rugpjūčio mėn. 15 d. Intel i386, Motorola 68000 serijos, alpha, SUN Sparc, PowerPC ir ARM architektūroms. Tai pirmoji laida turinti PowerPC ir ARM pritaikynus. Išleidimo metu buvo virš 3900 binarinių paketų ir virš 2600 išeities tekstų paketų, prižiūrimų daugiau nei 450-ties Debian'o kūrėjų.
Įdomus faktas apie Debian 2.2, parodantis kaip laisvos programinės įrangos
kūrimo pastangos gali turėti pranašumą tarp modernių operacinių sistemų,
nepaisant visų ginčų šia tema. Tai yra nuodugniai išnagrinėta interesų grupės
straipsnyje Counting
potatoes
. Citata iš šio straipsnio:
„[...] mes naudojam A. Wheeler'io sloccount sistemą Debian'o 2.2 (aka potato) išeities teksto fiziniam eilučių (source lines of code (SLOC)) skaičiui nustatyti. Mes rodome, kad Debian'as 2.2 apima virš 55,000,000 fizinių SLOC (beveik dvigubai daugiau, nei Red Hat 7.1, išleistas apie 8-nis mėnesius vėliau), tuo parodydami, kad Debian'o kūrimo modelis (paremtas didelės grupės savanorišku kūrėjų, pasklidusių po visą pasaulį, darbu) yra ne mažiau veiksnus, nei kiti kūrimo modeliai [...] Tai taip pat rodo, kad jei Debian'as naudotų tradicinius nuosavybinius metodus, COCOMO modelio apskaičiavimais, Debian'o 2.2 kūrimas kainuotų netoli 1.9 milijardų JAV dolerių. Šalia to, mes siūlome distributyve naudojamų programavimo kalbų (C kiekis sudaro apie 70%, C++ apie 10%, LISP ir Shell apie 5%, ir toliau seka daug kitų) ir didžiausių paketų (Mozilla, Linux branduolys, PM3, XFree86, ir t.t.) analizę.“
Prieš pradedant ruošti woody išleidimui, ftp-master archyvo sistemoje turėjo
būti padarytas pakeitimas. Paketų klanai (pools), kurie įteisino specialios
paskirties distributyvus, tokius kaip „Testing“ distributyvas, pirmą kartą buvo
aktyvuoti
ftp-master archyve
2000 m. gruodžio viduryje. Paketo klanas (pool)
yra tiesiog konkretaus paketo skirtingų versijų rinkinys, iš kurio daugelis
distributyvų (dabartiniu metu experimental, unstable, testing, ir stable) gali
išsitraukti paketus, kurie yra įtraukti į to distributyvo Packages failą.
Tuo paču metu buvo įvestas naujas testing distributyvas. Pagrindinai paketai iš unstable, kurie laikomi jau stabiliais, perkeliami į testing šaką (po kelių savaičių periodo). Šio įvedimo tikslas buvo sumažinti sustabdymo (freeze) laiką ir suteikti projektui galimybę ruošti naują laidą bet kuriuo metu.
Tuo metu kai kurios kompanijos, platinančios modifikuotą Debian'o versiją, užsidarė. Corel pardavė savo Linux skyrių 2001 m. pirmame ketvirtyje, Stormix paskelbė apie bankrotą 2001 m. sausio 17 d., o Progeny liovėsi kurti savo distributyvą 2001 m. spalio mėn. 1d.
Stabdymas (freeze) dėl pasiruošimo naujai laidai prasidėjo 2001 m. liepos mėn.
1 d. Tačiau projektas užtruko truputį ilgiau nei metus, kol išleido naują
laidą, dėl problemų
įkelties diskeliuose (boot-floppies)
, ryšium su kriptografijos
programinės įrangos įvedimu į archyvo 'main' šaką ir dėl pasikeitimų esamoje
arcitektūroje (incoming archyvas ir saugumo architektūra). Vis dėlto per tą
laikotarpį stabili laida (Debian 2.2) buvo pataisyta net septynis kartus, ir du
projekto lyderiai buvo išrinkti: Ben Collins (2001 m.) ir Bdale Garbee. Taip
pat darbas daugelyje sričių, neskaitant Debian'o paketų darymo, išliko
augantis, įskaitant internacionalizavimą, Debian'o web tinklapiai (virš
tūkstančio web puslapių) buvo išversti į virš 20 skirtingų kalbų, ir sekančios
laidos įdiegimas buvo paruoštas 23 kalbomis. Du vidiniai projektai: Debian
Junior (vaikams) ir Debian Med (medicinos praktikai ir mokslui) pradėti woody
laidos ruošimo laikotarpiu, aprūpinant projektą skirtingais dėmesio centrais
tam, kad padarytų Debian'ą tinkamu šiems uždaviniams.
Darbai prie Debian'o nesustabdė kūrėjų nuo kasmetinio susitikimo, vadinamo
Debconf
organizavimo.
Pirmasis susitikimas, vykęs nuo liepos mėn. 2 d. iki 5 d. kartu su Libre
Software susitikimu (LSM) Bordeaux'e (Prancūzija), surinko apie keturiasdešimt
Debian'o kūrėjų. Antroji konferencija įvyko 2002 m. liepos mėn. 5 d.
Toronte (Kanada), ir susirinko virš aštuoniasdešimt dalyvių.
Debian 3.0 (woody) laida išleista 2002 m. liepos mėn. 19 d. Intel i386, Motorola 68000 serjos, alpha, SUN Sparc, PowerPC, ARM, HP PA-RISC, IA-64, MIPS, MIPS (DEC) ir IBM s/390 architektūroms. Tai pirmoji laida turinti HP PA-RISC, IA-64, MIPS, MIPS (DEC) ir IBM s/390 pritaikymus. Išleidimo metu buvo apie 8500 binarinių paketų, prižiūrimų daugiau virš devynių šimtų Debian'o kūrėjų. Ji tapo pirmąja laida platinama ne tik CD-ROM laikmenose, bet ir DVD informacijos nešėjais.
Iki sekančios laidos įvyko kasmetinis susitikimas - Oslo mieste nuo 2003 m.
liepos 18 d. iki liepos 20 d. vyko ketvirtoji konferencija Debconf,
kurioje dalyvavo virš šimto dvidešimt dalyvių. Prieš konferenciją, nuo liepos
12 d. iki liepos 17 d. vyko Debcamp renginys. Penktoji konferencija
vyko nuo 2004 m. gegužės 26 d. iki birželio 2 d. Brazilijos mieste Porto
Alegre. Joje dalyvavo virš šimto šešiasdešimt dalyvių, iš dvidešimt šešių
skirtingų šalių. p>Debian 3.1 (sarge) laida buvo išleista 2005 m.
birželio 6 d. toms pačioms architektūroms kaip ir woody, nors
neoficialus AMD64 architektūros palaikymas buvo išleistas tuo pačiu metu
naudojantis projektų prieglobos infrastruktūra http://alioth.debian.org
serveryje.
Šioje laidoje buvo apie 15.000 binarinių paketų, prižiūrimų daugiau nei
tūkstančio penkių šimtų Debian'o kūrėjų.
Šioje sarge laidoje buvo daug svarbių pakeitimų, ir tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl taip ilgai truko distributyvo „užšaldymas“ ir išleidimas. Šioje laidoje buvo atnaujinta ne tik virš 73% programinės įrangos, tiektos ankstesnėje versijoje, bet ji taip pat talpino daug daugiau programinės įrangos, nei ankstesnės laidos. Tai beveik padvigubino jos dydį 9.000 naujų paketų, įskaitant OpenOffice rinkinį, interneto naršyklę Firefox ir e-pašto klientą Thunderbird.
Ši laida buvo tiekiama su 2.4 ir 2.6 serijų Linux branduoliais, XFree86 4.3, GNOME 2.8, KDE 3.3 ir su visiškai nauju įdiegikliu. Šis naujasis įdiegiklis, pakeitęs įkelties diskelius (boot-floppies), sukurtas moduliniu principu, teikė daug pažangesnį įdiegimą (su RAID, XFS ir LVM palaikymu), įskaitant aparatinės įrangos nustatymą ir darantis visų architektūrų įdiegimą lengvesniu naujiems naudotojams. Kartu įdiegimo sistema didžiavosi pilnu internacionalizavimo palaikymu, nes programa buvo išversta beveik į keturiasdešimt kalbų. Įdiegiklį palaikanti dokumentacija - įdiegimo vadovas ir laidos pastabos (release notes) buvo pateiktos šioje laidoje atitinkamai dešimčia ir penkiolika skirtingų kalbų.
Ši laida laida apjungė Debian-Edu/Skolelinux, Debian-Med ir Debian-Accessibility subprojektų pastangas, kurios išplėtė mokomųjų programų skaičių, medicininės paskirties programų ir taip pat paketų, sukurtų specialiai žmonėms su negalia, skaičių.
Septintoji Debconf konferencija įvyko Meksikoje, Oaxtepec mieste. Ji
vyko nuo 2006 m. gegužės 14 d. iki gegužės 22 d., dalyvaujant apie dviems
šimtams dalyvių. Šios konferencijos video
ir nuotraukos
yra prieinamos internete.
Debian 4.0 (etch) laida išleista
2007 m.
balandžio mėn. 8 d. tam pačiam architektūrų skaičiui kaip ir sarge,
ji įtraukė AMD64 pritaikymą (port), bet išmetė m68k. Tačiau m68k pritaikymas
buvo dar paliktas unstable distributyve. Joje buvo apie 18.200
binarinių paketų, prižiūrimų daugiau nei tūkstančio trisdešimties Debian'o
kūrėjų.
2000 m. liepos mėn. 11 d. Joel Klecker, kuris taip pat žinomas kaip Espy,
iškeliavo iš šio pasaulio būdamas 21 metų amžiaus. Ne vienas, kuris matė
'Espy' #mklinux kanale, Debian'o pašto konferencijose ar kanaluose, žinojo kad
šis jaunas vyras kentėjo nuo progresuojančios raumenų
distrofijos
. Dauguma žmonių žinojo jį tik kaip „Debian'o glibc ir
powerpc vaikiną“ ir neturėjo supratimo kaip sunkiai Joel kovoja. Nors ir
fiziškai išsekintas, jis dalinosi savo dideliu protu su kitais.
Mes ilgėsimės Joel Klecker (taip pat žinomo kaip Espy).
James Troup pranešė
kad jis dirba prie archyvų tvarkymo įrankių perdarymo ir perėjimo prie paketų
klanų (pools). Nuo šios datos, failai yra saugomi kataloge pavadintame
atitinkamai su išeities teksto vardu, ir šie katalogai yra pool
kataloge. Kataloge dists bus tik failai Packages, kuriuose yra nuorodos į pool
katalogą. Tai supaprastina distributyvų, tokių kaip testing ir unstable
persidengimą. Archyvai taip pat tampa valdomi per duomenų bazę, naudojant
PostgreSQL, kas taip pat pagreitina paiešką.
2001 m. kovo mėn. 1 d. Christopher Matthew Rutter (taip pat žinomas kaip cmr) žuvo būdamas 19 metų nuo automobilio smūgio. Christopheris buvo jaunas ir gerai žinomas Debian'o projekto narys, padėjęs daryti ARM pritaikymą (port).
Mes pasigesime Chris Rutter.
2001 m. kovo mėn. 28 d. po ilgos ligos mirė Fabrizio Polacco. Debian'o projektas gerbė jo gerą darbą ir tvirtą pasišventimą Debian'ui ir laisvai programinei įrangai. Fabrizio indėlis nebus užmirštas ir kiti kūrėjai seks jo pėdomis ir tęs jo darbą.
Mes pasigesime Fabrizio Polacco.
2002 m. liepos mėn. 21 d. po kovos su leukemija mirė Martinas Butterweck (taip pat žinomas kaip blendi). Martinas buvo jaunas, nesenai prisijungęs, Debian'o projekto narys.
Mes pasigesime Martino Butterweck.
2002 m. lapkričio mėn. 20 d. apie 08:00 CET, Twente universiteto Tinklo operacijų centre (Network Operations Center (NOC)) kilo gaisras. Pastatas sudegė iki pamatų. Gaisrininkai prarado betkokią viltį išgelbėti serverių zoną. Be kitų dalykų čia buvo satie.debian.org serveris, kuris talpino abu, security ir non-US archyvus, o taip pat naujų paketų prižiūrėtojų (new-maintainer (nm)) ir kokybės užtikrinimo (quality assurance (qa)) duomenų bazes. Debian'as atstatė šias tarnybas klecker kompiuteryje, kuris nesenai buvo perkeltas iš JAV į Olandiją.
Gegužės mėn. 9 d. Manuel Estrada Sainz (ranty) ird Andrés García (ErConde), grįždami iš laisvos programinės įrangos konferencijos, vykusios Valencijoje (Ispanija), žuvo tragiško automobilio avarijos metu.
Mes pasigesime Manuel Estrada Sainz ir Andrés García.
Liepos 30 d. Jens Schmalzing (jensen) žuvo tragiško įvykio jo darbo vietoje metu Miunchene, Vokietijoje. Jis buvo susietas su Debian'u kaip keleto paketų prižiūrėtojas, kaip PowerPC pritaikymo šalininkas, kaip branduolio komandos narys, ir buvo svarbus asmuo pervedant PowerPC branduolio paketą į versiją 2.6. Jis taip pat prižiūrėjo Mac-on-Linux emuliatorių ir jo branduolio modulius, padėjo įdiegiklio kūrime ir Miuncheno vietinės veiklos reikaluose.
Mes pasigesime Jens Schmalzing.
Debian'o projektas tęsia darbą prie unstable distributyvo (kodinis pavadinimas sid, „pagal piktą ir nestabilų kaimynų vaiką iš Žaislų istorijos, kurio niekada negalima išleisti į pasaulį). Sid yra pastovus vardas unstable (nestabiliam) distributyvui, kuris visuomet „vis dar kuriamas“. Dauguma naujų ar atnaujintų paketų yra įkeliami į šį distributyvą.
Laida testing yra numatyta tapti sekančia stabilia laida, kurios kodinis vardas šiuo metu yra lenny.
[ ankstesnis ] [ Turinys ] [ 1 ] [ 2 ] [ 3 ] [ 4 ] [ A ] [ tolesnis ]
Trumpa Debian'o istorija
2.7 (paskutinis pataisymas 2004-04-03)debian-doc@lists.debian.org
kebil@kaunas.init.lt