Apie laisvą programinę įrangą
Moksle svarbiausia – žinių kūrimas ir dalinimasis jomis. Šiais laikais
to praktiškai neįmanoma įsivaizduoti be kompiuterių pagalbos – gausu
įvairių duomenų apdorojimo, vizualizavimo bei modeliavimo programų.
Tam, kad būtų kuo mažiau kliūčių dalinimuisi žiniomis ir informacija,
yra kuriamos laisvos (atviro kodo) programos bei atviri standartai.
Yra prikurta tūkstančiai laisvų programų. Čia mes atrinkome ir susisteminome populiariausias ir kokybiškiausias iš jų, kartu pateikiame laisvą OS
Linux Baltix. Tad imkite jas ir naudokite! Ir draugams nukopijuokite :)
Laisvų programu licencijose
apibrėžti šie
principai :
- Laisvas programas galima laisvai naudoti. Tai
reiškia, kad jomis galite naudotis namuose, darbe, mokslo
įstaigose, viešajame sektoriuje, asmeniniais bei verslo
tikslais.
- Laisvas programas galima analizuoti ir pritaikyti jas savo
reikmėms (būtina sąlyga - atviras kodas).
- Laisvas programas galima laisvai platinti. Jas galite
parsisiųsti iš interneto, padaryti kopiją draugui, vieno
disko pagalba įdiegti operacinę sistemą neribotame kiekyje kompiuterių,
įrašyti ir platinti kompaktinėse plokštelėse ir
kitais būdais.
- Laisvas programas galima laisvai modifikuoti. Jas galima
patobulinti, pritaikyti savo poreikiams, sujungti su kita programa arba
panaudoti dalį programos kuriant naują.
Viena dažniausiai naudojamų yra
GNU BENDROJI VIEŠOJI LICENZIJA (GPL).
Laisvas programas kuria šimtai programuotojų, o naudoja
milijonai vartotojų, kurie mielai praneša autoriams apie
pastebėtas klaidas, kartais pasiūlo jų pašalinimo būdą,
rekomenduoja, kaip galima programą patobulinti. Todėl laisvos programos
yra daug atsparesnės virusams ir labiau pritaikytos konkrečiam
naudotojui.
Kas užmoka?
Stambius laisvųjų programų kūrimo projektus dažnai finansuoja tarptautinės informacinių technologijų korporacijos arba turtingiausi pasaulio asmenys. Įdarbinami aukščiausio lygio specialistai.
Laisvųjų programų kūrimą gali palaikyti kiekvienas:
- beveik visi projektai turi savo sąskaitas, į kurias galima pervesti pinigus (pvz, atviro kodo projektų svetainėje http://sourceforge.net yra speciali aukų/dovanų funkcija);
- galima prisidėti savo darbu - pranešti apie aptiktas klaidas bei pasiūlyti patobulinimus, padėti kuriant dizainą, verčiant programas į kitas kalbas ar tiesiog reklamuojant jas tiems, kam gali būti įdomu.
- dažnai už pačios programos ar jos dalies sukūrimą yra tiesiogiai mokami pinigai, tačiau ne už leidimą naudotis programa (kaip kad reikalauja nuosavybinės komercinės programos);
- testuoti ir tobulinti programas labai padeda naudotojų bendruomenė, todėl verta "išlaisvinti" jau sukurtas nuosavybines programas. Geriausi pavyzdžiai: OpenOffice.org (StarOffice), Mozilla (Netscape Navigator), Blender, EzPublish.
- Yra praktika tą pačią programą pateikti skirtingomis sąlygomis skirtingiems naudotojams. Pvz, fiziniams asmenims - nemokamai, juridiniams - mokamai. Arba, pvz., norintiems turėti užtikrintą techninę pagalbą, koorporacija Sun siūlo pirkti StarOffice biuro paketą, o kiti gali jį naudoti nemokamai be tech. pagalbos.
- kai bendruomenė dirba sau, nereikia mokėti mokesčių ;)
2002 m. Yale profesoriaus Yochai Benkler išleista studija (http://en.wikipedia.org/wiki/Coase%27s_Penguin) su išsamiais argumentais, kodėl bendruomenių kuriamas laisvas intelektualinis produktas yra geriau už nuosavybinį
Mitai apie laisvas programas:
- Laisvos programos yra mažiau saugios, nes jų kodą gali bet kas pažiūrėti, ir radęs saugumo spragų - pakenkti.
Yra priešingai: kodo atvirumas leidžia greičiau pastebėti klaidas ir jas ištaisyti. O internetas leidžia operatyviai informuoti naudotojus, kad atnaujintų savo programas.
Rizika yra tuomet, jei kompiuterių administratorius programų su rastom saugumo spragom neatnaujina.
- Laisvos programos kaip ir kitos laikinai nemokamos programos nori "prisijaukinti" vartotojus, o paskui tikriausiai ims reikalauti pinigų už naudojimą
Tai neįmanoma. Aišku, kad programos nori "prisijaukinti" kuo daugiau vartotojų, nes nuo vartotojų aktyvumo priklauso programų kokybė.
Tačiau jei programa išleista pagal laisvą licenziją, yra beprasmiška reikalauti pinigų už jos naudojimą.
Gaima prašyti pinigų už ruošiamus atnaujinimus kaip atlygio už darbą. Daugelis Laisvų programų licenzijų, reikalauja, kad visi jų pakeitimai būtų paviešinti, tad kažkam įsigijus atnaujinimus, jie gali būti laisvai išplatinti visiems kitiems.
Kai kurios programos turi dvigubą licenzijavimą - nekomerciniams (pvz, švietimo) tikslam - pagal laisvą licenziją, o komerciniams pagal specializuotą komercinę.
- Laisvos programos yra tas pats, kas nemokamos programos.
Čia yra labai svarbus ideologinis niuansas, atsiradęs dėl angliško žodžio "free" daugiaprasmiškumo
- Laisvos programos yra daugiau negu nemokamos.
Dažnai norint apibūdinti programų laisvę, sakoma "free" as "free speech" - t.y., lyginant programų naudojimą su kalbos laisve.
Laisvos programos tarsi priklauso visiems (visai naudotojų-kūrėjų bendruomenei).
Nuosavybinės programos taip pat gali būti nemokamos arba leidžiama jas platinti sigijusiems asmenims, tačiau jų savininkai gali jas vėl bet kada apmokestinti bei uždrausti nemokamą platinimą.
Laisvosios programinės įrangos judėjimas

Laisvosios programinės įrangos sąvoką sukūrė Ričardas Stolmenas
(Richard Stallman), kuris
GNU projekto eigoje įkūrė
Free Software
Foundation (FSF). Jis vienas iš pirmųjų iškėlė
idėją, kad programinė įranga turi būti laisva ir programų naudotojai
negali būti ribojami naudotis aukščiau
aprašytomis laisvėmis.

1991 metais Projektas GNU kartu su
Linus Torvalds sukurtu branduoliu
Linux, išvydo pasaulį kaip
laisva operacinė sistema, kuri šiuo metu įgyja vis didesnį
populiarumą tiek profesionalų, tiek paprastų naudotojų tarpe.

1998 metais Bruce Perens ir Eric S. Raymond įkūrė
Open Source
Initiative (Atviro Kodo Iniciatyva), siekdami pristatyti laisvą
programinę įrangą verslo pasauliui, kaip komerciniams tikslams tinkamą
produktą, pabrėždami labiau programų atvirumą, t.y. atvirus
išeities tekstus, nei jų suteikiamą laisvę.
P.S.: Dažnai pastebėsite GNU/Linux kontekste vaizduojamą pingviną - tai Linus Torvalds pasiūlytas Linux simbolis - pingvinukas vardu Tux.
P.s.: GNU/Linux turi daug šakų: Debian, Ubuntu, Suse, Mandriva, Gentoo. Be to, yra ir daugiau laisvų operacinių sistemų, pvz - FreeBSD, OpenSolaris.
Šiuo metu visame pasaulyje yra daugybė laisvos programinės
įrangos entuziastų ir programuotojų. Tačiau laisvas atviro kodo
programas naudoja ir daug platesnis žmonių bei įmonių ratas - tai
vyriausybinės institucijos, mokyklos, universitetai, mokslinių tyrimų
laboratorijos ir kitos įstaigos. Paprastas naudotojas gali savo
kompiuteryje turėti vien laisvas programas ir sėkmingai jomis dirbti.
Rinkinio licenzija
Rinkinio „Laisvos programos mokslui 2008“ kūrėjai - asociacija
„Atviras kodas Lietuvai“ ir
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga
. DVD kompaktinė plokštelė yra užsakyta LR ŠMM
ITC(informacinių technologijų centro). Kompaktinio
disko turinys pateikiamas pagal GNU FDL (
tekstą
rasite čia) licenciją be invariantinių skyrių ir priekinio ar
užpakalinio viršelio tekstų.
Visos „Laisvų programų CD/DVD“ surinktos programos yra
platinamos pagal laisvas licencijas (GPL - General Public Licence, LGPL
– Lesser GPL, MIT ir t.t.), kurios suteikia teisę
vartotojui
šias programas laisvai kopijuoti, dalinti jas draugams,
laisvai tyrinėti jų veikimo principus ir išeities tekstus,
keisti, pritaikyti savo poreikiams (pvz., išversti į
lietuvių kalbą) bei naudoti neribotame kompiuterių skaičiuje bet
kokioje (taip pat ir komercinėje) veikloje.Tačiau neleidžiama
šių programų pardavinėti, nesudarius laisvo priėjimo prie
išeities tekstų ir pakeitimų.
Lietuvišką GNU licencijos tekstą
rasite
šiame kompaktiniame diske. Originali GNU GPL
licencija yra
http://www.gnu.org
tinklalapyje, kuriame taip pat pateikiama ir daugiau informacijos apie
laisvas
licencijas.
Lietuvybė ir laisvos programos Lietuvoje
Šiuose tinklalapiuose rasite informacijos, kaip lietuvybės
klausimai yra sprendžiami, kas atsakingas už tai bei Vyriausybės ir
privačių entuziastų įgyvendintus ir planuojamus projektus:
- IVPK
- Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie
LR Vyriausybės. Atlieka
informacijos technologijų ir telekomunikacijų reguliavimo bei
informacinės visuomenės plėtros koordinavimo funkcijas.
- LIKIT - Lietuvių Kalba Informacinėse Technologijose. Svetainė,
skirta lietuvių
kalbos problemoms kompiuterijoje nagrinėti bei praktinei pagalbai
šioje srityje teikti.
- Lietuvybė - Lietuvybės problematikos entuaziastų iniciatyva. Puslapis
skirtas
lietuvybės problemoms kompiuteriuose spręsti. Ypatingas dėmesys -
atviro kodo programų lokalizacijai.
- OpenOffice
Lietuvoje - „OpenOffice.org“ programų lietuvinimas.
Biuro
programų
paketo „OpenOffice.org“ lokalizavimo ir vertimo
darbo
grupė. Svetainėje pateikiama naujausia išversta versija bei
programų išeities tekstai.
- Mozilla
Lietuvoje - „Mozilla“ programų lietuvinimas.
Interneto ir
pašto
programų rinkinio „Mozilla“ lokalizavimo ir vertimo
darbo
grupė. Svetainėje pateikiama naujausia išversta versija bei
programų išeities tekstai.
- „Ubuntu
GNU/Linux“ - Lietuviškas Ubuntu Linux OS puslapis. Yra daug
naudingos
informacijos, straipsnių, Ubuntu vartotojų forumas.
- „Baltix
GNU/Linux“ - Specialiai Lietuvai adaptuotos Linux OS puslapis. Aprašymas, įdiegimo ir naudojimo instrucijos, patarimai.
- AKL
FTP sritis - Daug naudingų programų, dokumentacijos.
- Atviras
AKL forumas - AKL forumas yra atviras visiems, bsidomintiems atviro kodo judėjimu, naudojantiems ar ketinantiems naudoti atviro kodo programas. Laiškų archyvus galite paskaityti čia.
- Pagalba - Forumas, skirtas naudojantiems laisvą (atviro kodo) programinę įrangą:
„Linux“, „OpenOffice“,
„Mozilla“,
„The GIMP“ ir kt.