Laisvos programos mokslui 2007

Apie laisvą programinę įrangą

Moksle svarbiausia – žinių kūrimas ir dalinimasis jomis. Šiais laikais to praktiškai neįmanoma įsivaizduoti be kompiuterių pagalbos – gausu įvairių duomenų apdorojimo, vizualizavimo bei modeliavimo programų. Tam, kad būtų kuo mažiau kliūčių dalinimuisi žiniomis ir informacija, yra kuriamos laisvos (atviro kodo) programos bei standartai.
Laisvų programu licencijose apibrėžti šie principai: Viena dažniausiai naudojamų yra GNU BENDROJI VIEŠOJI LICENZIJA (GPL).
Laisvas programas kuria šimtai programuotojų, o naudoja milijonai vartotojų, kurie mielai praneša autoriams apie pastebėtas klaidas, kartais pasiūlo jų pašalinimo būdą, rekomenduoja, kaip galima programą patobulinti. Todėl laisvos programos yra daug atsparesnės virusams ir labiau pritaikytos konkrečiam naudotojui.

Kas užmoka?
Už laisvas programas galima laisvanoriškai užmokėti keliais būdais: Mitai apie laisvas programas:
Laisvosios programinės įrangos judėjimas

Laisvosios programinės įrangos sąvoką sukūrė Ričardas Stolmenas (Richard Stallman), kuris GNU projekto rėmuose įkūrė Free Software Foundation (FSF). Jis vienas iš pirmųjų iškėlė idėją, kad programinė įranga turi būti laisva ir programų naudotojai negali būti ribojami naudotis aukščiau aprašytomis laisvėmis.
P.S.: GNU - tai rekursyvus apibrėžimas, paremtas žodžių žaismu (GNU Not Unix), kuriame "G" raidė iš esmės nieko nereiškia. Tačiau šį žodį atitinkantis gyvūnas buvo pasirinktas projekto logotipu. Tai pirminis laisvų programų projektas, kurio tikslas - sukurti laisvą operacinę sistemą kaip alternatyvą Unix.
1991 metais Projektas GNU kartu su Linus Torvalds sukurtu branduoliu Linux, išvydo pasaulį kaip laisva operacinė sistema, kuri šiuo metu įgyja vis didesnį populiarumą tiek profesionalų, tiek paprastų naudotojų tarpe.

1998 metais Bruce Perens ir Eric S. Raymond įkūrė Open Source Initiative (Atviro Kodo Iniciatyva), siekdami pristatyti laisvą programinę įrangą verslo pasauliui, kaip komerciniams tikslams tinkamą produktą, pabrėždami labiau programų atvirumą, t.y. atvirus išeities tekstus, nei jų suteikiamą laisvę.
P.S.: Dažnai pastebėsite GNU/Linux kontekste vaizduojamą pingviną - tai Linus Torvalds pasiųlyta Linux simbolika - pingvinukas vardu Tux.
P.S.S.: yra ir daugiau laisvų operacinių sistemų, tarp jų - FreeBSD, OpenSolaris, OpenBSD, GNU/Hurd.
pats GNU/Linux turi daug šakų: Debian, Ubuntu, Suse, Mandriva, Gentoo.


Šiuo metu visame pasaulyje yra daugybė laisvos programinės įrangos entuziastų ir programuotojų. Tačiau laisvas atviro kodo programas naudoja ir daug platesnis žmonių bei įmonių ratas - tai vyriausybinės institucijos, mokyklos, universitetai, mokslinių tyrimų laboratorijos ir kitos įstaigos. Paprastas naudotojas gali savo kompiuteryje turėti vien laisvas programas ir sėkmingai jomis dirbti.

Rinkinio licencija

Rinkinio „Laisvos programos mokslui 2007“ kūrėjai - asociacija „Atviras kodas Lietuvai“ ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga . Kompaktinio disko turinys pateikiamas pagal GNU FDL (tekstą rasite čia) licenciją be invariantinių skyrių ir priekinio ar užpakalinio viršelio tekstų.

Visos „Laisvų programų CD/DVD“ surinktos programos yra platinamos pagal laisvas licencijas (GPL - General Public Licence, LGPL –  Lesser GPL, MIT ir t.t.), kurios suteikia teisę vartotojui šias programas laisvai kopijuoti, dalinti jas draugams, laisvai tyrinėti jų veikimo principus ir išeities tekstus, keisti, pritaikyti savo poreikiams (pvz., išversti į lietuvių kalbą) bei naudoti neribotame kompiuterių skaičiuje bet kokioje (taip pat ir komercinėje) veikloje.Tačiau neleidžiama šių programų pardavinėti, nesudarius laisvo priėjimo prie išeities tekstų ir pakeitimų.

Lietuvišką GNU licencijos tekstą rasite šiame kompaktiniame diske. Originali GNU GPL licencija yra http://www.gnu.org tinklalapyje, kuriame taip pat pateikiama ir daugiau informacijos apie laisvas licencijas.