Apie laisvą programinę įrangą
Moksle svarbiausia – žinių kūrimas ir dalinimasis jomis. Šiais laikais to praktiškai neįmanoma įsivaizduoti be kompiuterių pagalbos – gausu įvairių duomenų apdorojimo, vizualizavimo bei modeliavimo programų. Tam, kad būtų kuo mažiau kliūčių dalinimuisi žiniomis ir informacija, yra kuriamos laisvos (atviro kodo) programos bei standartai.Laisvų programu licencijose apibrėžti šie principai:
- Laisvas programas galima laisvai naudoti. Tai reiškia, kad jomis galite naudotis namuose, darbe, mokslo įstaigose, viešajame sektoriuje, asmeniniais bei verslo tikslais.
- Laisvas programas galima analizuoti ir pritaikyti jas savo reikmėms (būtina sąlyga - atviras kodas).
- Laisvas programas galima laisvai platinti. Jas galite parsisiųsti iš interneto, padaryti kopiją draugui, vieno disko pagalba įdiegti operacinę sistemą neribotame kiekyje kompiuterių, įrašyti ir platinti kompaktinėse plokštelėse ir kitais būdais.
- Laisvas programas galima laisvai modifikuoti. Jas galima patobulinti, pritaikyti savo poreikiams, sujungti su kita programa arba panaudoti dalį programos kuriant naują.
Laisvas programas kuria šimtai programuotojų, o naudoja milijonai vartotojų, kurie mielai praneša autoriams apie pastebėtas klaidas, kartais pasiūlo jų pašalinimo būdą, rekomenduoja, kaip galima programą patobulinti. Todėl laisvos programos yra daug atsparesnės virusams ir labiau pritaikytos konkrečiam naudotojui.
Kas užmoka?
Už laisvas programas galima laisvanoriškai užmokėti keliais būdais:
- beveik visi projektai turi savo sąskaitas, į kurias galima pervesti pinigus (pvz, atviro kodo projektų svetainėje http://sourceforge.net yra speciali aukų/dovanų funkcija);
- galima atsilyginti savo darbu - pranešti apie aptiktas klaidas bei pasiūlyti patobulinimus, padėti kuriant dizainą, verčiant programas į kitas kalbas ar tiesiog reklamuojant jas tiems, kam gali būti įdomu.
- dažnai už pačios programos ar jos dalies sukūrimą yra tiesiogiai mokami pinigai, tačiau ne už leidimą naudotis programa (kaip kad reikalauja nuosavybinės komercinės programos); (programa gali būti kuriama pagal vienos ar kelių įmonių užsakymą arba gavus finansavimą iš specialių fondų).
- Testuoti ir tobulinti programas labai padeda naudotojų bendruomenė, todėl verta "išlaisvinti" jau sukurtas nuosavybines programas. Geriausi pavyzdžiai: OpenOffice.org (buvęs StarOffice), Blender, EzPublish.
- Kai bendruomenė dirba sau, nereikia mokėti mokesčių ;)
2002 m. Yale profesoriaus Yochai Benkler išleista studija su išsamiais argumentais, kodėl bendruomenių kuriamas laisvas intelektualinis produktas yra geriau už nuosavybinį
- Laisvos programos yra mažiau saugios, nes jų kodą gali bet kas pažiūrėti, ir radęs saugumo spragų - pakenkti.
Netiesa, nes kodo atvirumas leidžia greičiau pastebėti klaidas ir jas ištaisyti. O internetas leidžia operatyviai informuoti naudotojus, kad atnaujintų savo programas. Rizika yra tuomet, jei kompiuterių administratorius programų su rastom saugumo spragom neatnaujina. - Laisvos programos kaip ir kitos laikinai nemokamos programos nori "prisijaukinti" vartotojus, o paskui tikriausiai ims reikalauti pinigų už naudojimą
Aišku, kad programos nori "prisijaukinti" kuo daugiau vartotojų, nes pagrinde nuo vartotojų aktyvumo priklauso programų kokybė. Tačiau jei programa išleista pagal laisvą licenziją, yra beprasmiška reikalauti pinigų už jos naudojimą. Gaima prašyti pinigų už ruošiamus atnaujinimus kaip atlygio už darbą (bet čia jau derybų klausimas), ir galbūt laisvos-nemokamos programos politiką perims kitas programuotojų "branduolys". Be to, daugelis Laisvų programų licenzijų, reikalauja, kad visi jų pakeitimai būtų paviešinti, tad kažkam įsigijus atnaujinimus, jie gali būti laisvai išplatinti visiems kitiems. Kai kurios programos turi dvigubą licenzijavimą - nekomerciniams (pvz, švietimo) tiklsam - pagal laisvą licenziją, o komerciniams pagal specializuotą komercinę. - Laisvos programos yra tas pats, kas nemokamos programos.
Čia yra labai svarbus ideologinis niuansas, atsiradęs dėl angliško žodžio "free" daugiaprasmiškumo - Laisvos programos yra daugiau negu nemokamos. Dažnai norint apibūdinti programų laisvę, sakoma "free" as "free speech", palyginant jį su nemokamu alumi "free" as "free beer". Nemokamos programos gali būti nuosavybinės ir bet kada jas gali padaryti vėl mokamomis. Tuo tarpu laisvos programos tarsi priklauso visiems (visai naudotojų-kūrėjų bendruomenei).
Laisvosios programinės įrangos judėjimas


P.S.: GNU - tai rekursyvus apibrėžimas, paremtas žodžių žaismu (GNU Not Unix), kuriame "G" raidė iš esmės nieko nereiškia. Tačiau šį žodį atitinkantis gyvūnas buvo pasirinktas projekto logotipu. Tai pirminis laisvų programų projektas, kurio tikslas - sukurti laisvą operacinę sistemą kaip alternatyvą Unix.


P.S.: Dažnai pastebėsite GNU/Linux kontekste vaizduojamą pingviną - tai Linus Torvalds pasiųlyta Linux simbolika - pingvinukas vardu Tux.
P.S.S.: yra ir daugiau laisvų operacinių sistemų, tarp jų - FreeBSD, OpenSolaris, OpenBSD, GNU/Hurd.
pats GNU/Linux turi daug šakų: Debian, Ubuntu, Suse, Mandriva, Gentoo.
Šiuo metu visame pasaulyje yra daugybė laisvos programinės įrangos entuziastų ir programuotojų. Tačiau laisvas atviro kodo programas naudoja ir daug platesnis žmonių bei įmonių ratas - tai vyriausybinės institucijos, mokyklos, universitetai, mokslinių tyrimų laboratorijos ir kitos įstaigos. Paprastas naudotojas gali savo kompiuteryje turėti vien laisvas programas ir sėkmingai jomis dirbti.
Rinkinio licencija
Rinkinio „Laisvos programos mokslui 2007“ kūrėjai - asociacija „Atviras kodas Lietuvai“ ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga . Kompaktinio disko turinys pateikiamas pagal GNU FDL (tekstą rasite čia) licenciją be invariantinių skyrių ir priekinio ar užpakalinio viršelio tekstų.Visos „Laisvų programų CD/DVD“ surinktos programos yra platinamos pagal laisvas licencijas (GPL - General Public Licence, LGPL – Lesser GPL, MIT ir t.t.), kurios suteikia teisę vartotojui šias programas laisvai kopijuoti, dalinti jas draugams, laisvai tyrinėti jų veikimo principus ir išeities tekstus, keisti, pritaikyti savo poreikiams (pvz., išversti į lietuvių kalbą) bei naudoti neribotame kompiuterių skaičiuje bet kokioje (taip pat ir komercinėje) veikloje.Tačiau neleidžiama šių programų pardavinėti, nesudarius laisvo priėjimo prie išeities tekstų ir pakeitimų.
Lietuvišką GNU licencijos tekstą rasite šiame kompaktiniame diske. Originali GNU GPL licencija yra http://www.gnu.org tinklalapyje, kuriame taip pat pateikiama ir daugiau informacijos apie laisvas licencijas.